kūpsoti

kūpsóti, kū̃pso, -ójo intr. BŽ105 būti lyg kupstui atsikišusiam, iškilusiam, riogsoti, pūpsoti: Lokys kū̃pso lygiai kupetys J. Kupstis šieno kū̃pso, matos, stovi ant pievos J. Daržinės kertėj kū̃pso šieno diedelis Pg. Marytė nebežiūrėjo, ar kūpso kišenė nuo sukrainių Vaižg. Miške netoli vienas antro kūpsojo du skruzdėlynai Mš. Matau, kad kūpso (guli) J.Jabl. Besidairydamas aš pastebėjau tolumoj iš žemės kūpsant kažką baltą J.Balč. Šiaurės tundrose milžiniški plotai kūpso pilksvų, beveik baltų kupstelių rš. Kūpsojo aprūkusios medžiotojų pirkelės rš. Kažin kas ten kūpso ant kelio? Pc. Kū̃pso kažkas juodas griovy Lnkv. Pelkė[je] vieni kupstai kū̃pso Rs. Vienas avilys kūpsójo (stovėjo sode) Ėr. Kas gi ten už krūmų kūpso? Pnd. Kas ten kū̃pso – ar kelmas, ar ežys? Ps.